Kažkas
suspurda sieloje,
Kai
atsimerki,
Lieka
dangaus mėlis
Ir
akys pačios ieško,
Kas
tolumoje,
Tarytum
angelas plasnoja debesėlis...
Takeliai
jau seniai užžėlė,
Todėl
brendu per pievas,
Lyg
plačias gatves,
Jokiais
ženklais nepažymėtas.
Prisėdu
ant akmens,
Kurio
dar nesuskaldė,
Nepastūmė
jokios vėtros,
Tik
jis ir primena gyvenimą,
O per
tiek metų
Kiekvienas
žmogus
Vis
po pasaulį mėtomas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą