Žmogaus
gyvenimas – gėlė,
Kai
žydi, nepasensta,
Vėjas
šiurena, lietus prausia,
Išlygina
raukšles nuo veido.
Žmogaus
mintis – versmė,
Kai
myli artimą tyriausia meile,
Prisiekia
būti visada šalia,
Griaustinio
dundesy apsaugoti.
Žmogaus
gyvenimas – tėkmė
Nuo
vieno šaltinėlio iki jūros,
Didžiausia
laimė – jo srovė,
Kai
su savimi neša spindulį
Iš
tolimos padangės.
Žmogaus
gyvenimas – tai kalnas,
Į
kurį kopiame ilgai...
Ar
visi pasiekiame,
Ko norime, savo gyvenime?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą