Mažai
gėlių,
Kurios
teturi vieną žiedą,
O
medžiai – labai dideli,
Ten
daug ir vietos,
Pražysta
ant šakelės net keli
Ir
stiebiasi į šviesą.
Prie
žemės stalo
Daug
gėlių ir medžių,
Upeliukų
ir versmių, –
Visi
čia ir subėga,
Palaisto
ir kiekvieną,
Kad
kuo ilgiau žydėtų.
Bet
prisiartina diena,
Kada
savo sode,
Savo
name,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą