Įsisiūbavo
saulė danguje,
Tarytum
vaikas ant sūpynių,
Pražydo
ir akacijos,
Krūmeliai
kvepia,
Kviečia
šeimininkę bitę;
Ta
lekia pasikaišiusi sijoną,
Bet
renka, neskina, tiktai kitus pavaišina.
Tada
apsąla ir mano širdis,
Klausausi
mažo paukščio,
Kaip
kviečiasi vaikus iš lizdo...
Lizdai
– visur,
Pastogėse
ir tvenkiny,
Ir
namuose vis šeimos papilnėjimai...
Galbūt
pas mus geri gandrai,
Atsineša
pavasarį vis poromis,
Dargi
ne po vieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą