Skrendantys ir krentantys

Daug paukščių išperi vaikus,

Per vasarą juos užaugina

Ir išveda į pamėgtus kraštus...

Ar nežinia ir juos kankina?

Gal turi jie žemėlapius savus,

Kur sužymėtos stotys,

Visi sustojimai?

Vairuoja pulką – silpnus jauniklius

Tiktai patyrę.

Kiek jie įveikia kliūčių

Ir vietų dar visai nežinomų,

Kur nesilankė dar nė vienas.

Silpni pailsta nuo audrų

Ir nukrenta į vandenyną,

Dažnai paskelbia,

Ten žuvo, o iš ten jau nesugrįžo,

O kitąkart ir niekas nesužino.

Taip lanko ne tik paukščiai,

Taip traukia ir visus gimtinė,

Gyvi prisiminimai ir tėvai arba kapai,

Jei pelenų po plytinčius laukus

Dar niekas neišpylė...

Suriks, jeigu suras, paklydusius

Netgi gimtoji žemė,

O motinos ir laukdamos pražyla...

Kas suskaičiuos iš tiek būrių,

Galbūt protingas, sėslus varnas,

Kiek jų negrįžta į gimtinę?