Vis
apžvelgiu dienas,
Kurios
praėjo,
Ir
atsisveikinu dažnai,
Kaip
su žibuoklės žiedu,
Kuri
nužydėjo,
Bet
danguje paliko
Spalvos
amžinai.
Ir
darosi graudu
Į
aukštį pažiūrėjus,
Nes
nežinau,
Kas
duota bus rytojui,
Kokias
gėles sodinsiu,
Po
kokiais langais...
Palieka
atmintyje kvapas
Ir
pavasario purienų,
Betgi
ir jų nulinko
Geltoni
kasų garbiniai.
Visi
gėlynai žydi ne po vieną,
Todėl
ir skausme lydi
Tik
balti žiedai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą