Kas kvepia, kur vilioja

Dar kvepia,

Kaip kvepėjusi,

Melsvoji alyva

Ir balta ryškiai matosi iš tolo,

Dar žydi ir kaštonų žvakės,

Augančių pakelėse,

Kaip kelrodžiai praeiviams,

Pravažiuojantiems – tai šviesoforai.

Nedaug kas žiūri,

Ieško laimės tik ne čia,

Kur motina senoji,

Nes tolimi keliai vingiuojasi

Ir kviečiasi baltesne duona,

Nauji miestai vilioja.

Ar visur, kur nueisi,

Taip žydi kas pavasarį kaštonai,

Ar visur kvepia alyva

Ir pienių spindinti dirva,

Kaip tėviškėje mylimojoje?