Tūkstantis žiedelių

Senasis kaštonas

Vaikelius iškėlė,

Kiekvienoj šakelėj -

Šimtas gražuolėlių.

Visi susiglaudę

Į vieną pulkelį,

Taip nuo vėjo saugoja

Tūkstančius galvelių.

Džiaugiasi tėveliai,

Kad šie gražiai žydi,

Net liauni berželiai

Jiems žiedų pavydi.

Ir jų kasas draiko

Praskrisdamas vėjas,

Dažnai ir be laiko

Vaikelius pasėja.

Iš daugybės sėklų

Dygsta tik po vieną,

Nors lapais apkloja

Per atšiaurią žiemą.

Žemė kelia daigą,

Šaukia, kad pražystų,

O mažas daigelis

Ima ir nuvysta.

Reikia pasidžiaugti,

Kol mažieji miega,

Kol brandina medis

Savo aukso žiedą...