Daug
atsisveikinimų su vaikyste,
O
kūdikystė lieka kaip sapne
Ir
senos foto lieka
Storame
albume.
Ten
pirmi piešiniai,
Darbeliai
negrabia ranka
Ir
dažna pastaba,
Ką
reikia dar išmokti,
Paskui
– jau mokykla.
Kiek
daug pėdų sniege,
Kurios
pavasarį ištirpsta,
Kaip
besmegenis,
Morkos nosimi
Morkos nosimi
Ir
anglimi akiduobių fone,
Tėvelio
rankų sostas,
Mamos
ramybė,
Kol
esi jos glėbyje.
Nieko
daugiau nepakartosi,
Nuplaus
ir lietus pėdas,
Kurios
buvo įspaustos
Smėlio
dėžėje.
„Sudie, vaikyste,“
Toks
nesuprantamas šis žodis,
Tegu
bus rugsėjį
„
Labas, mokykla.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą