Bučiuoju ąžuolą,
Pribėgusi bučiuoju ir jo brolį.
Berželis žiūri:“Ko gi ne mane?“
Ir uosis nusiminęs stovi;
Pribėgsiu ir prie jo,
Bet, ne...
Koks mano mylimojo
Liemuo tvirtas,
Kokios geros akys,
O rankos tiesiasi
Tiktai į dangų -
Į mane...
Prisiglaudžiau prie žemės,
O jo šaknys
Kuždėjo:“Myliu tik tave“.
Prisimeni?
Tai-mes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą