Po Tavo kojom
Tarsi rankšluostį paklojau,
Kur saulės takas ryškina
Šešėlius ir gelsvais dažais
Nupiešia kelią į rytojų,
Kuriuo ir Tavo ilgesys pareis...
Pakelsiu tostą atsistojus
Už Tavo spindesį
Tyrų akių gelmės.
Ko labai laukiu,
Visada pasikartoja,
Pražysta lyg pavasarį
Balta gėlė...
Kitas spalvas vėliau
Į vieną puokštę skinsiu.
Tik nesakyk, nelaukiau-
Visą vasarą rinkau.
Dabar ruduo
Ir Tavo kaklą apkabinsiu,
Nušluostysiu ir dulkes,
Kurių kelyje šitiek prisirinko,
Kol ėjome vienas prie kito
Saulėj žėrinčiu taku.
O gal paklydau ir nesutikau?..
2009
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą