Pirmoji snaigė
Lyg paklydęs pienės pūkas
Pasisukiojo patvoriais
Ir kiemo vidury
Baltąjį ratą prieš akis apsukus
Ant delno nusileido-
Kaip gerai,
Juk niekur nebeskris.
Taip netikėta,
Gal žiema užklupo?..
Pirmosios snaigės-
Tik pora balandžių,
Sklandančių aukštai.
Pasižiūriu į ranką-
Jau ištirpo, tik lašiukas
Taip spindi saulėje.
Jos spindulį regėsiu
Net ir žiemą...
Baltajam patale
Jų bus lyg šypsenėlių-
Daug ir švies
Po kojomis, žemai.
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą