Skaitytus laiškus žmonės suriša,
Kaip atminimo knygą sudėlioja,
Paskui pamiršta; skaito jų vaikai...
Iš ko gauti, gal kai kada spėlioja-
Skirtingi juk tėvų keliai...
Seni laiškai-daugiau negu istorija,
Nes rašė juos taip artimi, mieli,
O kartais ir pažįstami mažai,
Matyti tik stotelėje sustojus-
Tokių net braižo neįsimeni,
Jei kartą netyčiom ir pamatai...
Nauji laiškai, atspausdinti ekranuose;
Juos gavęs vėl iš ten, susimąstai-
Juk daug mielesnis laiškas, kuris kvepia
Dar neseniai vilnijusiais miškais...
Gyvi seni laiškai, ilgam išlieka,
Nes kaspinėliais surišti...
Naujieji kartais dėl reklamos rėkia
Ir perskaitęs greit ištrini,
Kitus lengva ranka sugrąžini.
Laiškai ir žmonės daug pasako, kai seni.
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą