20 metų Vėlinės...

Jau dvidešimtosios
Šių metų Vėlinės,
Kai prie kryželio
Viena suklupau...
Vaikai, nuneškite tėveliui gėlę,
Nes aš toli,
Prie jo seniai ir bebuvau.
Jo jaunas veidas,
Gaubiamas šešėlių,
Vis minimas kasdien kelis kartus,
Kai būdavo gyvenimo sunkumų,
Paklausdavau, ką pasakytų
Rudeninis vėjas,
Gal susitiko
Prie geltono kauburėlio
Jus, artimuosius,
Bet aš ten nebuvau...
Ir nenueisiu, nes namie bejėgė,
Kuriai dar gyvai
Reikia dėmesio daugiau-
Vyresniojo išsenka jėgos.
O Tu, mano mielasis,
Išėjai toks jaunas
Ir su rūpesčiais viena likau.
Savo gyvenimo keliu
Bebėgančią apleidžia jėgos,
Bet Vėlinių naktis
Skirta dar TAU.
2009