Ruduo lyg tingus katinas
Palaižo skruostą
Ir slepiasi po vakaro
Ankstyva sutema;
Tuščius lizdus palikę žiemai
Į kitus kraštus išskrido paukščiai...
Gal užpustytų niekas nesuras?
Sausuoliai židinį sušildo,
Drugelis skrenda, gimęs po žieve.
Kokia didžiulė gyvasties pagunda-
Anksčiau, nei reikia,
Savąjį gimtadienį atšvęs...
Bet greitai tupiasi pailsęs-
Be reikalo tokia skuba.
Kol motina gamta tavęs nešaukia,
Nepasidžiaugsi ir nauja diena.
O lekiam, skubiname laiką;
Nesulaikysim, neaplenksim-
Jis net ir po mūsų savo būtį švęs.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą