Skaitydama senovines pjeses
Žaviuosi juokdariu ir klounais.
Atrodo, vaikšto sau
Karalių rūmuose
Po spindinčias menes
Ir žarsto humorą ir replikas,-
Tarsi jis būtų pats valdovas,-
Jo lūpomis pasakoma
Visiems nepatogi tiesa.
O žodžiai lyg balandžiai
Tupiasi ant pilies stogo,
Pakliūva į istorijas,
Tikras ir netikras,
Paskui pavirsta jau
Į amžiną folklorą-
Aukso fondą-lobį,
Kurį kartoja žmonija visa.
Už nugaros karaliui
Metraštininkas stovi,
Bet šis gudresnis-
Visad lieka tamsoje...
Jeigu linčiuos,-tai juokdarį,-
Piktas valdovas
Už negerai įvertintas žinias...
O komentarai kam-dabar?
Gal juokdariui tiktai patogūs.
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą