Vienintelė diena,
Kai būna šventė-
Tai Kalėdos.
Nelaukiu dovanų-
Tie mažmožiai vaikams,
Bet pajuntu, už durų
Lyg Kalėdų senis stovi
Ir prašosi į vidų,
Bet durų jam atverti
Nėra kam...
Pasibaigė naktis
Ir nieko neįvyko,
Tik varpas nuaidėjo,
Vėl mano kelias
Po Kalėdų prasidėjo su aušra.
Tie patys rūpesčiai
Ant žemės- tas pats šaltas
Žiemos vėjas,
O ji tokia balta...
Gal šviečia danguje
Didi mintis Kūrėjo,
Bet man jinai nežinoma
Ir lieka paslaptis
Po visada žaliuojančia
Mažyte eglute...
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą