Iki saulėlydžio

Kažko nesupratau-painus pasaulis.
Ir gėrio daug jame, ir negandų juodų.
Pasislepiu po šypsena-gerumo kauke
Ir nepastebima visiems lieku...

Vis peršasi mintis, kad nepasieksiu saulės,
Nedaug beliko man giedrėjančių dienų;
Jau nebijau nakties-juodosios kaukės,
Tik ramų miegą, tylą ten randu.

Daug daug takelių žemėje išsišakoja
Iš vieškelių, plačių, tiesių kelių.
Ne visada pasirenku, kuriuo visi žingsniuoja-
Labai ilgiuosi dar savų...

Žinojimas skatiko net nevertas-
Pakrikštyta aušros ir saulės spindulių.
Matau tik vieną kelią-ten manęs dar laukia.
Nedrąsiai, bet iki saulėlydžio suspėti dar žadu.
2009