Susiglaudė kaip maldai
Medžių rankos,
Viršūnėmis nubėgo
Žodžiai padrikai...
O gal tik vėjas
Ūždamas aplankė
Ir skambino lapus,-
Tarsi girdėjosi
Bažnyčioje varpai.
Pamiškėje liekniausias-
Beržas- baltas baltas...
Joks kitas su juo nesilygina-
Tik drebulė prie jo dažnai.
Ir jųdviejų draugystė-
Meilės pamoka net čia, palaukėj,
Kai plaikstosi skarelėmis
Nesurišti plaukai.
Jo garbanas šukuoja,
Lietus nuolat prausia-
Tu man baltuoju beržu
Visada likai.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą