Gyvybės aukuras

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/2009%20ruduo/Jau%20spalis/Picture%20083.jpg
Kada širdis nerimsta,
Vėl skubu tarsi prie aukuro,
Kur visad šviečia
Visai nesaugoma ugnis.
Prie palikto akmens
Ranka tik prisiliesiu
Ir medžiai milžinai
Tarsi prieš šimtą metų sušlamės...
Kai saulė pro šakas
Rausvus lapus apšviečia,
Dangaus fone suvirpa lyg žvaigždė.
Dabar diena, ugniakurui žibėti
Gal per anksti?..
Gamtos vienybės akys ieško,
Tiktai joje gyvybės aukurą randi.
Uždegė laužą rudeninis vėjas-
Migla nubrido per pačias šaknis.
Tau smilkalų nuo kelmo,
Nors ir nepašventintų, paėmus
Parnešiu- meilės aukurą apšvies.
2009