Metai nubėga, rieda saulė,
Metų laikai vienas už kito
Be ribų sustoję moja,
Užpildo laiką, jį skaičiuoju
Nuo ryto iki vakaro
Per kasdienybę eidama.
Ir nesakau, kad akmenys
Man pėdas sužalojo-
Jie tiktai įtrina
Lyg nuospaudas gilias...
Kai vėjas siaučia, aš klampoju;
Ruduo gruodu paramsto-
Žymi ledo balutes...
Ir taip gyvenimą
Vis rytui atiduodu,
O šventės-tik dienų rikiuotėje
Linksmesnės, jei turiu svečių,
Nėra tądien pavojų...
Vis tiek šį rudenėlį
Savo širdyje viena.
Ir nežinau, kur mano durys
Į minčių tvirtovę...
Tada ateina svečias-
Šis eilų dienoraštis,
Kurį rašau lyg sielai artima gija.
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą