O, mano užtarėjau ir sūnau...
Ir kaip kitaip dar galima
Iš sielos atsidusti,
Kada rankas maldos ekstazėje
Sau prie krūtinės vakare glaudžiau.
Be jos šiame gyvenime
Dažnai galiu palūžti,
Atsisakyčiau kelio,
Kuriuo reikia eiti vis toliau.
Kai nakčiai glostau
Ir pakedenu lengvutę pagalvėlę,
Atrodo, galvą tau liečiau.
Tai kas, kad vilgo ją
Žibėdama rasa ir mėnesiena
Išbudina nakties šešėlį...
Dėl jo nukrito mano ašarėlė-
Į kitą dienos taką nuriedėjo,
Kad ryto maldą sukalbėčiau
Dėl tavęs ramiau...
Nesistebėk, aš-motina, sūnau.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą