Gerosios žinios-
Lyg pirmo pasimatymo laiškelis -
Jos skrenda su baltojo balandžio
Snapelyje parneštu lapu.
Kaip spurda nuolanki širdis,
Kuri taip džiaugtis gali,
Kai gerąją žinutę į rankas imi...
Labiausiai nerimas aplanko,
Kai gauni voką, ant kurio dėmė-
Ir dega skruostai, virpa rankos,
Nes jau žinai, nelaimė taip arti...
Kiekvieną rytą norisi
Gerų, linksmų žinučių,
Bet kitos tegu lieka gan toli...
Juk pasakose gali tamsių ir nebūti,
Kurios nulenkia mums pečius
Ir raukšles gilina lūpų kampučiuose.
Gerųjų gali ir nelikt...
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą