Žydinti žemė

Gražiausias metas,

Kai medeliai žydi,

Jie ūgtelėja per metus,

Pažemėje paukšteliai peri,

Susukę sau lizdus

Ir iš senų šakų.

Maži kiaušiniai ir margi,

Ir mėlynos spalvos, –

Žemė mus visus išmoko,

Kaip laikytis

Amžinos tvarkos.

Sielai mieliausias metas,

Kai paukšteliai čiulba

Ir striksi nuo šakos,

Vis ant kitos,

Tada gerai matai,

Kaip jų plunksnos

Prieš saulutę žvilga

Ir nebėra širdyse sutemos.