Aš –
ne chirurgas,
Jeigu
reikia, gydau,
Mažyčiu
skalpeliu
Išpjaunu
ir kartėlį
Iš
skaudančių širdžių,
Pripildau
taurę
Saldaus
gėrimo,
Slaugau
ligonius
Vieninteliu
lietuvišku žodžiu,
Semiu
jį iš mūsų
Neišsenkančio
žodyno –
Sklidino
aruodo,
Sunešto
vyturių,
Mamos
skara žaizdas rišu,
Kiekvieno
skaudulius jaučiu
Ir
tyliai raminu,
Skambindama
arfos stygomis
Prie
skruosto ir tave glaudžiu,
Pakeldama
iš patalo
Prie
stalo sodinu,
Mediniu
šaukštu
Valgydinu
iš dubenėlio,
Prie
lūpų prinešu,
Pagirdau
auštančiu rytu,
Supinu
kasas
Iš
saulės spindulių,
Tegu
ir dangus mato,
Kokia
gyvybės kaina,
Kai
kenčiame ir gėlą
Abiejų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą