Motinos diena

Upės – du krantai,

Kaip mūsų akys

Per kalnelį nesueina,

Tiesiame tiltus,

Statome namus,

Nuo abiejų krantų – langai,

Ir žiūrime į srovę,

Į vagą vis platėjančią,

Kas dieną einame pasroviui,

Palieka smėly pėdos…

Per upeliukus stato tiltus medis,

Pasvirusi šaka,

Žilvičiai, lūžtantys nuo vėjo,

Atsisėdi poilsiui,

Pasiklausai čiurlenimo,

Pamirkai kojas,

Mąstai apie gyvenimą,

Kuris dienas pasėjo...

Upeliuke yra brasta,

Eini ir surandi priėjęs,

Brendi į kitą pusę,

Nors ten ir artimų nėra,

Kutena pėdas akmenėliai...

Kol yra du krantai,

Pavasaris – ruduo,

Jauti ir širdyje,

Kad lankymas atėjo…

Vienom krante – tėvai,

Dar neseni ir jų kapai,

Kitam – vaikaičių pėdos.