Atminty
turiu daugybę
Nuostabių
vaizdų,
Dar
iš vaikystės atneštų
Į
šios dienos pasaulį,
Paukštelių
čiulbesį girdžiu
Ir
taip įsivaizduoju meilę,
Matau
tavo akis
Debesų
kontūruose,
Kai
prasišviečia saulė,
Kiekvienas
plaukia atskirai,
Bet į
tą pačią pusę,
Tarsi
vienas kitą gaudo, –
Taip
suprantu ir laimę…
Pasvyra
horizontas,
Jo
pakraštyje – laivelis,
Svarstyklių
žvaigždyne –
Apmąstymas
gyvenimo,
Kurioje
lėkštėje gausiau jausmų,
Ta ir
nusveria,
Kiek
džiaugsmo ar nelaimių…
Tuščia
lėkštė –
Tai
padėka tėvams,
Dedu
į ją ir gėlę,
Kad
atsvertų,
Kas
negera.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą