Paskutinis žibintas

Užuojauta mokiniui Žygimantui

ir jo mamai Editai močiutei mirus

Mažam paskirta

Bėgt per kalnelius,

Nuo pirmo iki antro

Šokinėjant kopti

Ir negalvoti,

Iš kur vėjas pūs,

Kaip vis į laimę šokti...

O tėvų pareiga – pasaugoti,

Kad neišblėstų noras

Viską sužinoti,

Dar vakarais uždegtų

Jam šviečiantį žibintą

Ir Mažasis princas…

Kelionę tęsiame iki aušros

Ir sutemas aplenkdami

Prie žemės krašto stovime,

Kokia atsiveria erdvė,

Atgal vis atsigręžiame, –

Tiek norų neišpildyta,

O kiek nesužinota…

Kiek degtume žibintų –

Vis ne paskutinis

Dar atrodo.