Sunkiausi
metai – praeity, –
Artimųjų
netektys,
Kada
vaikai buvo maži,
Sąsiuviniai, primarginti
Rankų
mažų,
O ten
daugybė
Būdavo
klaidų…
Popieriuje
viską ištaisysi,
Perrašysi
lapuose
Ir jų
nebematysi,
Ištrinsi
ašaros lašelį
Netyčia
nutiškusį
Ir
vėl žiūrėsi į žvaigždes,
Lyg
pirmą kartą
Jas
išvydusi…
Dangau,
palaimink žemėje
Savo
vaikus,
Tiek
daug čia skausmo
Ir
nesuprastų klaidų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą