Pagal
metus
Tu
man – dukra,
Tavo
vaikai,
Kaip
man – vaikaičiai,
O
mintys – šviesios abiejų,
Kaip
ir paukščių balsai,
Pavasarį
suskridę
Ima
šėlti…
Kol
ieškai žodžių,
Tau
vis padedu,
Nes
reikia daug keliauti,
Kad
sužinotume,
Kas
žemėje – gražiausia,
O
koks tyras dangus
Virš
debesų,
Kai
mėnuo ima svilti,
Bangas
vėjas šiaušia…
Visur
ir visada
Aš
muziką girdžiu,
Žuvėdrų
klyksmą graudų,
Tiek
būna netekčių,
Kiek
danguje žvaigždelių, –
Skaičiuoti
daug sunkiau,
Negu
jausmus užgniaužti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą