Mūsų svajonių kaimas

Mažai liko trobų

Su mažyčiais langeliais,

Su svirtimi šulinių

Ir dievukais prie kelio…

Senų – kelias į dangų,

O jauni – į kraštus,

Kur iki šiolei gyvena,

Nebelydi jų akys

Iš paliktų trobų,

Motinų giesmės ir raudos…

Kai sugrįžta gandrai,

Suka lizdus ant stulpo, –

Elektros laidais

Srovė nesruvena

Ir garsiai klegena,

Gal prišauks, atsilieps, –

Taip buvo nuo seno…

Surinko ir stagarus

Iš nupintų tvorų,

Lizdas vis auga,

O kryželiais žymėtos

Kažkada durys

Pasiliko dar atlapos,

Vėjai jas varsto,

Meilė vis saugo –

Toks dabar kaimas.