Kiek
daug reikia jėgų,
Kad
eidamas per ledą
Žiemą
nepaslystum,
Per
gruodą basam eiti
Būna
nesaugu,
Net
smėlis vasarą
Būna
toks karštas,
Išspaudžia
ašarą net iš akių…
Žiūriu
į dangų,
Jį
tiktai svajonės siekia,
Nepasibelsi
gyvas ir į jo vartus,
Kol
plaka dar širdis,
Turiu
ir siekį – matyti
Kiek
paaugusius vaikaičius,
Baltą
beržą palytėti,
Apsišlakstyti
veidą
Vandeniu
tyru…
Dabar
šypsausi tau,
Te
šypsena visus papuošia,
Man
atsakyk šiandieną tuo pačiu…
Per
gruodą eiti bus sunku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą