Žmonijai
– rykštė,
Primena
kančias
Už
globalų aplaidumą,
Godumą
ir klaidas,
Kai
kalamos dar kulkos,
O nuo
jų žūsta
Maži
vaikai ir moterys,
Bet
kas…
Kasmet
per Velykas mums mena
Kristaus
kančias,
Tiek
metų keliamės
Ir
vėl suklumpame
Vis
ties ta pačia riba,
Peržengiame
ir neįsiklausome
Į
senas maldas…
Grandinės,
laisvė
Įgavo
ir reikšmes kitas, –
Nepasidalinama
valdžia,
O
kitą prikala ir neprikelia
Nė
per šventes…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą