Patinka
tyloje
Pabūti
vienai,
Geriau
įsiklausau,
Kaip
ir už lango
Sučirškia
zylė,
Lašas
virpa ant šakos
Neišgaravęs…
Gera
pabūti tyloje,
Pasiklausau
širdies
Vienodų
dūžių,
Atodūsio
iš sielos gilumų,
Melodijos
improvizuotos,
Kai
tu vis skambini
Ir
skambini…
Ne
veltui – vienuolynai
Ant
aukštų kalnų,
Kuriuos
tik paukščiai lanko,
Vėjo
gūsiai atgaivina,
Lietaus
lašus,
Kaip
švęstą vandenį,
Surenka
į dubenį
Ir
aušroje geria
Dangaus
skalsą…
Ačiū,
kad vis skambini.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą