Pavasaris
išjudina ledus,
Nuo
žemės pašalą paleidžia,
Saulutė
žaluma puošia lapus,
Rusvai
ir mano veidą,
Pavasaris
nieko neskaudina.
Dreba
nuo vėjo medžių pumpurai,
Greičiau
žiedus išskleidžia,
O
mano metai, tarsi grįžta
Tekėti
ta pačia vaga – upeliuku,
Kai
ašara nudžiūsta,
Susiaurėja
vyzdžiai
Nuolat
bežiūrint ir prieš saulę…
Dažnai
žiūriu į gėlę,
Neskinu,
be reikalo,
Alyvos
šakelių nelaužiu,
Taip
gera būtų su visais
Dar
vienos rudens dienos sulaukti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą