Pagarba

Pagarbiai žiūrime į dangų, –

Iš ten ir šiluma, šviesa,

Nes iš aukštai atsiveria pasaulis,

Kalnai ir kloniai,

Miškų žaluma…

Pagarbiai žiūrime į paukštį,

Jo sparnai į dangų kelia,

Nutupia savame lizde,

Eimu ir per dirvoną

Atsargiai, pagarbiai,

Kad neužminčiau vieversio,

Neišbaidyčiau jo mažylių, –

Nutiltų jo giesmė…

Pagarbiai pažvelgiu į mėlyną žibutę, –

Dabar kupsteliais žydi, –

Neskinu ir nenešu namo,

Nes jų nameliai – miškas,

O mano kambarys – vergovė joms,

Jis tiktai dėl manęs…

Pagarbiai gėlę dovanoju

Per didžiąsias šventes,

Priimdama pagarbiai padėkoju, –

Meilė ir pagarba –

Beveik tas pats…

Pagarbiai vis prisimenu artojus,

Kaip išpurenta žemė,

Atsilyginu už duoną

Jiems daina.