Fantastiniai
romanai
Buvo
rašomi dažnai,
Numatė
ateitį ir kitam amžiui,
Mintis
aplenkdavo svajonę,
Keliaudavom
su Džiuliu Vernu,
Sugrįždavome
į tą patį uostą,
Išlipdavome
į tą patį krantą…
Ilgam
sustabdo svajones,
Kelionės
tampa svetimos,
Kada
atslenka maras,
Nusiaubia
miestus, kaimus.
Vartau
ir savo albumus,
Taip
neseniai keliauta,
Kiti
žemynai mirga akyse,
Dabar
tik mintys skrenda…
Išskyrė
šįmet ir šeimas,
Prisimenu
vaikaitį
Ir
sudreba širdis,
Kada
mums bus nauja
Naujųjų
metų šventė?
Draugams
Visada
susimąstome,
Kai
užklumpa bėda,
Įvertinam
prasmę,
Kuri
skirta dangaus,
Kokia
žemė graži,
Kokie
žmonės geri,
Kaip
smagu susirasti
Arti
naujus draugus…
Kai
užklumpa bėda,
Suburia
išsiblaškiusius
Po
pasaulį visus,
Tokie
artimi tampa
Mūsų
žmonės arčiausi
Iš
tolimiausių šalių…
Nebėra
ir ribos,
Kokia
kalba mes kalbamės,
Akys
mato, supranta,
Koks
mums mielas pasaulis
Ir
šviesus mums dangus.
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą