Būna
dienų,
Kai
norisi užmigti
Ilgu
letargo miegu,
Kad
atsibustumei,
Kai
bus pasaulyje ramu,
Negrės
klastingos ligos,
Nė
vėjas dulkių
Iš
kažkur neneš…
Užmigtumei,
lyg pasakoje
Užburta
princesė
Ir
lauktum bučinio,
Meilėje
atmerktum akeles,
Visas
pasaulis sužydėtų
Nemirtinga
gėle,
Kurios
nematė niekas,
Bet
ji vaizduotėje yra…
Būna
dienų,
Kai
norisi tikėti
Šventuoju
vandeniu,
Jo
amžina srove,
Versme
iš klano,
Kuri
ims tekėti,
Kada
nubus širdyje gėris,
Pakils
į dangų siela,
O
žemėje paliks
Auka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą