Mūsų
tiek daug žmonių,
Išvykusių
į tolimus kraštus,
O
šventėms grįžti į namus
Juk
ne visi jau gali,
Čia
– juk Tėvynė,
Buvę
dar gimti namai,
Svyruoja
pakelės berželiai…
Viliodavo
šilti kraštai,
Kurortiniai
miesteliai,
Bet
jau užklupo ir bendra bėda,
Skambiname
ir tėvams,
Retai
kas rašo popieriaus lape ranka
Pasveikinimą
ir laiškelį…
O
taip norėtųsi pasiųsti
Nors
baltą balandį
Į
tolimąją šalį,
Kad
jis plasnotų angelu,
Velykas
skelbtų sveikatingas
Visame
pasaulyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą