Mintį
patvirtinu žodžiu,
Garbės
žodžių nuo seno,
Prisiekiame
Dievu
Arba
vardais tėvelių.
Prisimenu
savus,
Kurie
ir šioje žemėje gyveno,
Vartau
dažnokai albumus,
Sukalbu
jiems maldą.
Dažau
Velykoms kiaušinius,
Pasipuošiu
prieš veidrodį,
Kai
niekas ir nemato,
Nors
šalia gyvena…
Liūdnesnės
šįmet visos šventės,
Klausau
maldų iš senų įrašų,
Prisimenu
dainas,
Kurias
jaunystėje kaime dainavome, –
Kiaušinis
– margas,
Beveik
apvalus,
Kaip
mūsų žemė…
Patvirtinu
savo žodžius,
Kaip
antspaudu,
Savo
paveikslu,
Kad
veidrodis šį kartą nemelavo...
Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą