Buvo
laikai,
Kai
užsiimdavo tėvai
Darbais,
kurie nelaukia –
Sėti,
kulti, kepti duoną,
Vaikučius
penėti,
O
verpiant, audžiant
Gali
ir pasaką pasekti,
Padainuoti
dainą,
Kurią
kartos vaikai
Per
visą amžių…
Dabar
– prie stalo,
Susikūprinę
visi
Ir
mintį audžia:
Vieni – iš knygų,
Kitiems
ateina mintys,
Ką
mato ir pro langą,
Treti
ir klavišus lengvai
Kompiuteryje
spaudo…
Nereikia
žodžių svetimų,
Mes –
Lietuvos vaikai,
Nuo
dirvų, pievų ir miškų,
Kaip
gyvastis,
Kiekvienas
kilę,
Čia
užaugę,
Sugrįšime,
kaip ir tėvai,
Į
mūsų žemę brangią.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą