Niekas
taip netrokšta
Gėrio
ir taikos,
Kaip
sena motulė,
Jaunutė
sesuo.
Koks
baisus šis žodis –
Kulka
prie kaktos,
Draskanti
į šipulius
Laimę
ateities.
Saugo
ir augina
Motina
vaikus
Ir
pati nežino,
Kurgi
juos pasiųs.
Karo
laukas plynas,
Svetimi
kraštai,
Karstas
geležinis
Sugrįžta
dažnai.
Baltos
gėlės žydi,
Juodi
kaspinai,
Sesės
brolį lydi
Skambina
varpai.
Snieguolių
varpeliai,
Rasa
nuberti,
Netekties
lašeliai
Juose
paslėpti.
Neramus
pasaulis,
Nelygi
kova,
Ko
nepasidalina
Mūsų
žmonija?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą