Amžinai
nesitęsia
Nei
liga ar nelaimė,
Nei
liūtis ar sausra,
Gėlės
žydi ir keliasi,
Medis
sprogsta ir auga,
Kol
saulutė mus šildo,
Sukamės
erdvėje
Ir
nejaučiam traukos
Į
duobę giliausią,
Nes
sunku bus pakilti,
Kai
užbers mus žeme...
Laimę
žymime
Rūta
ar rože,
Ąžuolo
gilė išdygsta
Po
lapų skraiste,
Viskas
kyla į dangų,
Kur
vis dega šviesa,
O mes
patys dažniausiai
Piname
erškėčių vainiką
Ir
prie kryžiaus vis kalame
Savo
kančias.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą