Juodų garsų potėpiai

Poetiška mano ranka,

Iš sielos plaukia žodis,

Kam nepatinka paslėpta metafora,

Tas kartais pyksta,

Bodisi…

Pravirksta plunksna,

Dažoma į tyrą vandenį,

Reikia spalvų vaivorykštės,

Nors danguje saulutė maudosi,

Ne viską duoda…

Beribiame žvaigždžių pulke

Yra spalvų visokių,

Bet jos tik naktį matosi,

Dažnai – labai toli,

Blankokos…

Už girių, už šilų,

Yra kitoks pasaulis,

Prisimenu tik pasakos žodžius,

Tėvų pamokymus,

Kad varnas varnui niekada

Akių nekirs,

Bet savo kelyje sutikau visokių,

Iš baltos varnos

Vis dar mokausi...

Kai krankia varnos,

Suklūstu,

Užsidengiu akis,

Nejau į mane nusitaikė,

Mirties šokį šoka?