Labai
sunku su netektimi susitaikyti,
Kada
likimo pirštas – danguje,
Pakviečiamas
išeiti senas,
Mažas,
jaunas,
O tu
vis dar lieki…
Ilgainiui
supranti – taip reikia,
Palengvina
jiems kančią,
O
tavo ašara sūri – tik menkniekis
Šios
žemės ašarų pakalnėje,
Nežiūrint,
ar pavasaris, ar vasara,
Diena,
naktis, –
Ir
debesėlis turi išsiverkti,
Kad
vėl nušvistų saulė,
Matytųsi
ir pilnatis…
Labai
sunku lydėti bendraamžius,
Ne už
kalnų ir tavo kelio
Žemėje
baigtis,
Išnyks
prisiminimai,
Senas
nuotraukas tik vėjas pavartys,
Nuneš
į tolį mūsų atmintį
Įsismarkavęs
sūkurys…
Tik
artimiausi laisvalaikiu
Žiūrėdami
į dangų
A + A
pasakys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą