Kai
žilvičiai sprogsta,
Ilgos
šakos svyra,
Visada
prisimenu mylimą gimtinę:
Elmės
upę, tekančią iš ežerų,
Elmiškis,
Rubikiai,
Anykšta,
Šventoji
Jungia
mus su dangumi…
Laukiamas
ir mylimas,
Nuo
gimtų kraštų,
Mažas
vyturėlis,
Kylantis
nuo dirvų
Ir
rusvų kupstų,
Pakelia
ir sielą
Ligi
debesų…
Saule
motinėle,
Tu
visus keli
Ir
kiekvieną spurgą
Žaliu
paverti;
Kasmet
būna dienos,
Galvą
pakeliu
Ir
nutvilko veidą
Tavo
spindulys…
Padalinsiu
šiandien laimės spurgelius
Gimusiems
prie Elmės,
Menantiems
vis Rubikius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą