Jaunystės upeliai

Draugams, kurie mane tokią prisimena

Tu – mano draugas,

Mano gyvenimo dalis,

Kai tau suskausta,

Ir man skauda,

Verkiu, kai tu verki…

Tu – mano langas,

Pro kurį žvelgiu į saulę,

Savo vaikystės laiptelius matau,

Laimės žiburio aukščiausias kalnas,

Bažnyčioj skambantys

Gyvenimą varpai…

Tu man – upelis,

Kuris iš ežero išplaukia,

Purienų slėniai,

Pempių „ gyvi’’ pabaliais,

Šaukiu gyvenimą drauge

Ir tu taip šauki,

Kad sudrebėtų ir dangaus skliautai.

Tu man – pavasarinis vėjas,

Sprogstantys lazdynų pumpurai,

Žibutė, žiūrinti,

Kaip tavo akys mėlynos,

Daugiau net žodžių,

Tau skirtų, nebežinau…