Į
baltą lapą sutelpa tik mintys,
O kur
gyvenimas, kai nerašau...
Valgau,
muzikos klausausi,
Senus
draugus pakalbinu,
Į
mėlyną dangų
Vis
plunksną padažau
Ir
ten žvaigždes lankau…
Po
baltu popieriaus lapu –
Mano
tyli pastogė,
Ką
noriu, tą darau,
Čia
niekas nedraudžia svajoti
Ir
parašyti daug daugiau,
Negu
mąstau…
Ant
balto popieriaus galiu miegoti,
Ryte
sapnus skaitau,
Ir
niekas į akis nėra dergliojęs,
Kad
šlamštą parašiau…
Kai
būsi senas, toks, kaip aš, –
Baltas,
kaip popierius, –
Galėsi
niekinti kitus,
Bet
nežinau, ar to norėsi,
Nes
būsi suteptas kur kas labiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą