Kai
buvau maža,
Sekdavau
pavasarį
Paskui
tėvelį dar drėgna vaga,
Varnėnas
greta lesė,
Pempės
klykavo,
O
virš galvos – gervių vora,
Tylomis
sklendė žąsys,
Kitų
paukščių – margumynas,
Kol
dar dirvonas buvo plynas.
Dviejų
arklių tempiamas
Plūgo
švystelėjimas spartus,
Galingas
saulės žingsnis,
Vos
spėjau pienės žiedą
Pirmąjį
nuskinti,
Saulutė
ima vakarop jau slinkti…
Dabar
gi tenka bėgti
Paskui
sūnų, –
Jis
toks vikrus atrodo,
O gal
jau mano nebetvirtos kojos?
Žemė
– ta pati,
Reikia
taikyti į ritmą,
Žiūrintiems
į dangų,
Tenka
į ją atsispirti, –
Žingsnyje
– rytojus…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą