Senolių langai

Langai senolių – tik į vieną pusę,

Vaikystė – praeitis,

Jaunystės godos tuščios,

Apsamanojęs uosis sodo pakrašty,

Nusvirusi svirtis…

Langai tamsėja ir tamsėja,

Neprirenka ir akinių,

Kad švistų jaukiai mėnesėlis,

Veržtųsi vėjas pro duris…

Einu prie lango,

Užtrauksiu baltą užlaidėlę,

Paslėpsiu gėlą po šešėliu,

Gal niekas nematys,

Kaip kaktoje raukšlės gilėja,

O rankų oda – vienas gyslų kamuolys…

O siela skamba,

Kaip jaunystėje armonika,

Rytais langai šviesėja,

Saulutė – praregėjimas,

Tikėkime, prašvis.